Žurnalas „Legendos“

Prenumeruokite ir sutaupykite! Daugiau
Prenumeruokite ir sutaupykite! Daugiau
Legendos 12 mėn. prenumerata | 6 leidiniai
22,00 Eur
Prekybos vietose: 29,94 Eur
Sutaupote 27 %
Legendos 6 mėn. prenumerata | 3 leidiniai
11,00 Eur
Prekybos vietose: 14,97 Eur
Sutaupote 27 %
VIRŠELIO ISTORIJA

Mūza Rubackytė-Golay: filmo apie save premjeros nekantriai laukianti pianistė vis dar vaikšto į pasimatymus

„Kai atsigręži ir matai, kiek daug padaryta, sukurta, patirta, išgyventa, tada gali suprasti, kokia yra tavo kelio vertė ir svarba. Retrospektyva, kuri leidžia sakyti, kad viskas – ne veltui“, – pokalbį pradeda garsi pianistė Mūza RUBACKYTĖ-GOLAY. Nors neslepia, kad pripažinimas Lietuvoje ir užsienyje, gyvenimas tai Vilniuje, tai Paryžiuje, tai Ženevoje turėjo savo – didelę – kainą.
Jūratė Ražkovskytė

Šaltinis: žurnalas „Legendos“

Šiemet minėsite jubiliejų – kaip žiūrite į savo amžių, metus?

Nežinau, apie ką jūs kalbate (juokiasi)! Nors džiaugsmingai švenčiu gimtadienius su mylimu žmogumi ir draugais, bet kalbėti apie jubiliejus nėra elegantiška. Apskritai savo amžių sakau tik policininkui ir gydytojui (juokiasi).

Visą gyvenimą atvėrėte knygoje „Gimiau po fortepijonu“. Lietuviškoji autobiografija kelis mėnesius buvo pirma pagal perkamumą – bestseleris. Tikėjotės tokio atgarsio? Vasario gale kino ekranus pasieks ir režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmas „Mūza“.

Filmo laukiu su didžiausiu nekantrumu ir džiaugsmu. Žinau, kad į premjerą atvyks daug draugų ir bendraminčių. Kai kurie – net iš anapus Atlanto. Kuriant filmą dalyvavo daugybė žmonių – nuo Paryžiaus, Ženevos ir Lietuvos iki Budapešto bei Čikagos. Kaip seniau sakydavo, sunaudota kilometrai kino juostos.

O knyga gyvena savo gyvenimą: prieš trejus metus pasirodė prancūzų kalba, prieš pusmetį – lietuviškai. Jau įvyko apie dvidešimt pristatymų Lietuvoje ir užsienyje. Knyga leido paliesti platesnę nei mano koncertų publiką ir kalbėti apie universalius, žmogiškus klausimus. Susitikimai per knygos pristatymus man visuomet praturtinanti patirtis.

Kodėl ėmėtės autobiografijos?

Dauguma žurnalistų, kurie yra klausinėję apie mano patirtis, atvirai sakydavo: „Jums reikia parašyti knygą, nes jūsų gyvenimas yra romanas!“ Laikui bėgant supratau dar vieną dalyką: Vakaruose labai netiksliai ir miglotai žinoma Lietuvos istorija. Nelabai kam aišku, kas visgi atsitiko su Baltijos šalių okupacija ir kad jos nėra naujos valstybės, atsiradusios tik po 1990-ųjų. Mažai kas užsienyje žino, jog mes turime tūkstantmečiais skaičiuojamą istoriją. Man tai buvo ženklas, kad Vakarų skaitytoją gali sudominti pasakojimas apie Lietuvą ir sunkiausią jos istorinį periodą po Antrojo pasaulinio karo, ypač kai jis perteiktas per gyvo ir veiklaus žmogaus patirtį. Kiekvieno mūsų istorija nėra tik vieno žmogaus likimas – ji susijusi su visos šalies istorija. Visada jaučiau ir vykdžiau šią ambasadorystės misiją – skleisti žinią apie Lietuvą, kad ir kur gyvenčiau.

Iš tiesų tikruoju postūmiu parašyti knygą tapo susitikimas su Alainu – būsimu mano vyru. Jis, išleidęs daugiau nei dvidešimt knygų įvairiomis medicinos ir sveikatos temomis, vieną dieną pasakė: „Labai norėčiau sužinoti apie tave daugiau.“ Ir tas „daugiau“ buvo mūsų pokalbiai, jo klausimai ir mano pasakojimai. Keturiolika metų Alainas dirbo kaip žurnalistas: žymėjosi, rašė, ant popieriaus perkėlė tam tikrą juodraštį, interviu, iš kurių jau aš modeliavau tekstą, dėliojau, sisteminau. Mes knygą rašėme keturiomis rankomis, kaip pasakytų pianistai. 

NUMERYJE TAIP PAT SKAITYKITE: 

• Lenkijoje šaknis įleidęs Stasys Eidrigevičius Panevėžyje atidaromą „STASYS MUSEUM“ ketina įrašyti į pasaulio meno žemėlapį

• Prieš ketvirtį amžiaus į tėvų žemę sugrįžusi Birutė Vizgirdienė pastebi, kad Lietuvoje labiausiai pasikeitė žmonės

• Lietuvos baikerių tėvu vadinamas Antanas Ilgauskas visą gyvenimą labiausiai mylėjo laisvę
• Atsitiktinai sūnaus išryškintos fotojuostos nustebino: aktorius bei režisierius Bronius Gražys turėjo fotomenininko talentą

• 100-metį švenčiantis pastatas, senųjų vilniečių dar prisimenamas kaip „Vaikų pasaulis“, tarpukariu garsėjo išskirtine prabanga

• Auksine Izraelio motina vadinama Golda Meir kritikams atkirsdavo: geriau gauti protesto notas nei užuojautos telegramas

• Kas privertė Didžiosios Britanijos monarchą Eduardą VIII dėl meilės atsisakyti karūnos

• Nuo valios triumfo iki teisiamųjų suolo: didieji XX amžiaus karo nusikaltėliai nuosprendį išgirdo Niurnberge

• Moterys piratės žiaurumu nenusileido karingiausiems plėšikams

• Iš Anglijos po visą pasaulį pasklidusią popietės arbatėlės tradiciją mėgo ir Sofija Smetonienė

• Viena žiauriausių madų – daug šimtmečių elito garbintos plunksnos